December 2007
Monthly Archive
Nemiga. Kiekvieną naktį. Pilnatis ar delčia. Man tas pats. Kažkoks užprogramuotas genas. NEMIEGOTI! Sapiegos st. visada matau- Miego sutrikimų klinika. Ar tai ten ta tvirtovė, iš kurios kasnakt išvarvėjusi nemiga ateina į mano namus? O gal tai tik keistos formos vampyrizmas, kai naktį atgyji ir negali miegoti.
Miegok, durne Simona!
Miegas, miegas, miegas…hm….saldu, miela ir švelnu. Napoleonas ir H. Balzakas miegodavo keturias valandas arba dar mažiau. Pagalvok, kiek laiko turėtume… Ir ką darytume? Taškytumėmės laiko baloje ir purslais dalintume laiką ir dovanotume Kalėdoms draugams ir šiaip jis taptų bevertis????
Žinau tik viena- prie nemigos galima priprasti. Pačios patirtis- keturis mėnesius daug dirbau ir mažai miegojau. Rezultatas- nuveikiau daug daugiau nei dabar miegodama dvylikos valandų gražuolės miegą. ;(
O jei išvis nemiegate- nebeskiriate tikrovės nuo fantazijų. Kažkur buvo vykdomas eksperimentas.
Nežinau, ar jūs turite, bet aš turiu tokį savęs mechaninį išjungimo mygtuką- “Achilo kulną”. Imi ir paspaudi. Ir išjungi save. Labai retai naudoju, bet šisyk teks. Tai kenkia organizmui. Labanakt.
P.s. O kur jūsų mygtukas?
P.s.p.s O žuvys miega?
Naujas atradimas. Pirmas mano matytas rumuniškas filmas. Moteriškas. Jautrus. Paprastas. Tikroviškas. O tikroviškumas- juk viso kino tikslas. Suklaidinti, įtraukti ir užsimiršti.Pagrindinė herojė Esma- vieniša motina, auginanti paauglę dukrą ir durianti galą su galu, kad tik dukra nieko nestokotų. Esma yra bosnė, kažkada atvykusi į Rumuniją ieškoti tėvo palaikų. Sara- tipiška paauglė, maištaujanti ir chaotiška. Abi jos sukasi savo pasauliuose su savo problemom: Esma ieško kaip gauti pinigų dukros mokyklos kelionei, o Sara meluoja mokykloje apie savo tėvą. Pilkas gyvenimas. Jokių džiugesio. Tik užslopintos karo nuoskaudos. Moterų psichologiniai susirinkimai, kuriuos Esma lanko dėl pinigų tampa atrama. Tokių kaip Esma- šimtai, jei tai paguodžia. „Parodyk papus ir gausi daugiau arbatpinigių“- pataria naujokei Esmai klube kita darbuotoja. Girti klientai, ieškantys tik malonumų- prisiminimai užklumpa kartais netikėtose ir nelauktose vietose. Tokioje vietoje Esma sutinka ir savo žmogų. Meilės galimybė. Tyra simpatija. Svajonės tam ir yra, kad neišsipildytų. Tuo tarpu Sara žaidžia ginklais ir nusitaiko į motiną. Ir kai jau atrodo, viskas blogai ir belieka tik verkti ir tik dar labiau nekęsti savęs ar aplinkinių, pabaiga pasitinka mus paprastumu ir nelauktumu. Autobusas išvažiuoja, plaukai atauga, draugai išgelbėja, o pinigai juk grąžinami. Geriausia frazė moters kitai moteriai: „Cry more, you‘ll piss less“.
Vėjas. Balta, balta. Milžiniškos kopos. Atrodo lyg vaizdai iš kitos planetos. Labai švaru ir estetiška. Tolumoje išnyra juodos figūros- žmonių ir asilų vilkstinė. Netinkama vieta jiems čia. Apima smalsumas. Vilkstinėje dvi moterys eina dusdamos, prakaitas žliaugia veidu. Saulė nudegina veidą pūslėmis. Vėjas nenustoja pustyti- pūga kaip žiemą, tik iš smėlio. Atrodo, kad smėlis yra amžinas ir birus. Toks baltas ir nekaltas, bet žudantis ir lėtai užpustantis viską, net žmones ir nuoskaudas. Paradoksas, bet dykumoje atvykėliai randa vandens lagūną, o vėliau pasirodo, kad dykuma nėra visiška dykynė ir gyvybė seniau jau egzistuoja. Kaip visada vyrai pradžioje pabėga ar netikėtai numiršta. Ką tu darytum dykumoje likęs vienas? Tai filmas apie gyvenimą- vienos šeimos trijų kartų moterų likimą. Dykuma ar miestas: problemos, santykiai su kitais žmonėmis, melas, šeima, laisvės troškimas yra tokie patys. Lygiai tokie patys. Režisierio pasirinkta veiksmo vieta suteikia estetiškumo, išryškina labiau žmogų, suteikia daugiau individualumo. Drąsus požiūris į šiuolaikinį nesveiką pasaulį- juk ar nesijaučiame vieniši kyborgai minioje skubant gatvėmis, sėdėdami prie kompiuterių naktimis ir visaip kitaip izoliuoti visokių priemonių vieni nuo kitokių. Lygiai tokia pati dykuma ir čia šalia mūsų. Režisierius žaidžia su herojais ir suteikia žmonėms naują šansą lyg ir atgimti, pradėti geresnį gyvenimą iš naujo neutralioje vietoje, bet ne visi trokšta šito ir nepamirškim, kad žmogus nuodėmingas ir jam būdinga klysti.Visada nori to, ko neturi- atrodo, visur geriau, kur manęs nėra. Grįžti visad gera, o portugalų kalba- super seksuali 
Knyga,
Sraigė,
Vyras
Ir
Alus.
Nu dar
Skrybėlė,
Medis
Ir
Sala.
Štai ir pasaka baigta.
Dantys juda vis greičiau
Aš savęs visai nebevaldau.
Kojos, rankos ir liemuo
Akys, kaulai ir raumuo
Viskas juda atskirai
Aš, žmogus, tik dalinai!
Zinka, Zinka, ką darai?
Gal išvis jau apkurtai?
Šneka burna už tave-
Žudo kas minutę ji mane.
Va, sukūriau šį specialiai Mtv ir laimėjau kvietimus į koncertą. Tema buvo šikna.
Mano šikna nereali.
Dieną, naktį nerami.
Šoka, dūksta, krenta ir bėgioja.
Prunkščia, lekia, myli ir sysioja.
Mano rūra superinė.
Neprilygsta nė blondinės.
Nenešioju nė kelnaičių.
Spaudžia smegenaites.
Mano šikna paprasta.
Visad nuprausta.
Visi žiuri tik į ją-
Ką daryti su šikna???????????
O jei tau labai liūdna ir jautiesi, kaip šūdas po lapu, tai pažiūrėk, kaip aš save nudergiau ir bus daug linksmiau ir ant širdies geriau
Žinot, mes visi esame labai priklausomi nuo įvairių rūšių narkotikų- cigaretės, alkoholis, kokainas, žolė, kava, arbata, žmonės, meilė, saldainiai ir sausainiai. Ir nemanau, kad saldainių priklausomybė yra lengvesnė nuo alkoholio priklausomybės. Gi taip pat kenkia sveikatai. Net labai. O kas maloniausia, kad visos priklausomybės yra pačios skaniausios. Visi turim savo favoritus. Šią minutę aš esu super priklausoma nuo Amy. Pažįstat tokią? Kur dainuoja apie Rehab. Man super ji patinka, jos muzika, bet dar labiau patinka, kad jos talentas toks stiprus, kad net žudo ją. Visi genijai tai nelaimingi, tai priklausomi, tai šiaip savižudžiai. Kartais labai graužia save, kad manęs niekas nekankina ir nežudau savęs ar manęs nežudo kokia mintis ir pan. Pilka. Mano pati mylimiausia narkomanė yra Amy Winehouse. Winehouse. Ir tie narkotikai niekuo čia dėti. Va.
