Tik kosminės šiukšlės

 Naujas atradimas. Pirmas mano matytas rumuniškas filmas. Moteriškas. Jautrus. Paprastas. Tikroviškas. O tikroviškumas- juk viso kino tikslas. Suklaidinti, įtraukti ir užsimiršti.Pagrindinė herojė Esma- vieniša motina, auginanti paauglę dukrą ir durianti galą su galu, kad tik dukra nieko nestokotų. Esma yra bosnė, kažkada atvykusi į Rumuniją ieškoti tėvo palaikų. Sara- tipiška paauglė, maištaujanti ir chaotiška. Abi jos sukasi savo pasauliuose su savo problemom: Esma ieško kaip gauti pinigų dukros mokyklos kelionei, o Sara meluoja mokykloje apie savo tėvą. Pilkas gyvenimas. Jokių džiugesio. Tik užslopintos karo nuoskaudos. Moterų psichologiniai susirinkimai, kuriuos Esma lanko dėl pinigų tampa atrama. Tokių kaip Esma- šimtai, jei tai paguodžia. „Parodyk papus ir gausi daugiau arbatpinigių“- pataria naujokei Esmai klube kita darbuotoja. Girti klientai, ieškantys tik malonumų- prisiminimai užklumpa kartais netikėtose ir nelauktose vietose. Tokioje vietoje Esma sutinka ir savo žmogų. Meilės galimybė. Tyra simpatija. Svajonės tam ir yra, kad neišsipildytų. Tuo tarpu Sara žaidžia ginklais ir  nusitaiko į motiną. Ir kai jau atrodo, viskas blogai ir belieka tik verkti ir tik dar labiau nekęsti savęs ar aplinkinių, pabaiga pasitinka mus paprastumu ir nelauktumu. Autobusas išvažiuoja, plaukai atauga, draugai išgelbėja, o pinigai juk grąžinami. Geriausia frazė moters kitai moteriai: „Cry more, you‘ll piss less“.