Žėmaitėškė anekduota
Somėslėjė dornē pabiegtė ėš lėguonėnės. Bet kāp pabiegsi: longā oždarītė, duris užrakintas, sėinas stuoriausės.
Dingstam pruo rakta skīlelė, saka vėins.
Prieštaraujėntiu nabova, vuo tumet… Vėins pu kėta ė pašuokdamė i vėršo, ė ėš tuola ėsėbiegiedamė daužies anėi i duru spīna, vuo ka kraujēs apsėpīlė, vėins ėš anū prisieda, isėveiziejė i duris ė ėštarė:
No, ė dornē, a namatuot, ka rakts i skīlė īkėšts…
***
Ėšejė Juonis i mėška grību rinktė. Renk, renk tik ka ėšpols ėš mėška muotrėška so šakiems.
Tamsta nuori muni ėšprievartautė? sošoka ana.
Ne kū tamstelė če niekus tauški.
Sakā – nanuori. Vuo prisėeis…
***
Žemaitis pasomdė sovalkietė tarnaitė tvarkītė nomū. Puo koriuo laika ons klaus, a tarnaitė akvariumė žoveliems pakeitė vondėni.
Vuo kam kėistė? Juk dā anuos tuo vondėns neėšgierė, – atsakė ta.
No Comments Yet so far
Pakomentuokite
Gruodis 11, 2007, 17:49
Įrašyta kategorijoje: Ant linksmumo
Įrašyta kategorijoje: Ant linksmumo
Palikti komentarą
No Comments Yet so far
Pakomentuokite
Pakomentuokite
Line and paragraph breaks automatic, e-mail address never displayed, HTML allowed:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <pre> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>
