Tik kosminės šiukšlės

Išradau vakar dar vieną ligą. Baisią, baisią. Labai daug nervų man kainuojančią…. TELEFOBIJA. Tarammmmm.Ir labai šlykščioje situacijoje esu. Kaip ši liga pasireiškia? Labai paprastai- atmetimo principu. Bijau atsiliepti telefonu. Tiesiog bijau. O jei skambina nepažįstamas numeris, tai iš vis pakišu telefoną po pagalve ir neimu jo iki vakaro. Kas tai? O jei atsiliepiu visada pradžioje būnu išsigandusi. O jei reikia nepažįstamam skambinti, tai irgi tokia pati atvirkštinė situacija…ką daryt? Galvoju, reikia atsisakyti naudotis telefonu. Sakei, neįmanona? O kodėl? Ar aš negaliu būti šiuolaikinis žmogus be vieno atributo- telefono Kas norės ir taip ras. Gal. Hm….ir kokių tik ligų nebūna pasaulyje….

Siunčiu visiem savo ekrano vaizdą, jei jumis užkniso tokia nežiemiška žeima (pažemaičiuokim) ir pilkuma visur vietoj privalumos baltumos.

• Aš esu prieš pasaulinį atšilimą, kuris baigia ištrinti mano vaikystės žiemos prisiminimą, kai sniegą reikėdavo nusikasti kaime, o Pupis klimbdavo sniege, nes yra pekinas
• Aš už žiemą, kai tėtis nustūmė mane nuo Zakso kalno, kad išmokčiau slidinėti;
• už žiemą, kai spirga žandai ir neturi kuo įkvėpti;
• už žiemą, kai labai balta, kad net akis skauda; už žiemą, kai tave išprausia, kad ir pyktum;
• už tikras Kalėdas;
• už tikrą arbatos arba degtinės skonį, kai įeini į šiltą kambarį,
• už tikrą šiaurietišką išskirtinumą ir dar daugiau…

Geriausias eilėraštis, kuris mane užvaldė. Nors atrodo baisus apie mirtį, bet tai netiesa. Tai yra pats optimiškiausias eilėraštis apie gyvenimą. O jei nematai, tai žinok, reikia žiūrėti ne akimis.

Do not stand at my grave and weep,

I am not there, I do not sleep.

                                                   I am a thousand winds that blow.

                                                   I am the diamond glint on the snow.

                                                   I am the sunlight on ripened grain.

                                                   I am the gentle autumn rain.

 When you wake in a morning hush,

I am the swift, uplifting rush.

Of quiet birds in circling flight.

I am the soft starlight at night.

                                                     Do not stand at my grave and weep.

                                                     I am not there, I do not sleep.

                                                     Do not stand at my grave and cry.

                                                     I am not there, I did not die!

                                                           Mary Frye (1932)

Hm…vakar žėjau neblogą filmą. Kokį? Žinoma romantinį Veiksmas vyksta Anglijoje, gyvena madinga panelė su geriausiu gėju draugu, dirba mados srityje ir žodžiu dievina gėjus vyrus, nes jų negali turėti Na, žodžiu visur panašiai. Man patiko-

-angliškas akcentas (aš visur keturiom už jį, yeah,yeah, nepasiduokim amerikuonizmui ;))

-filmo pavadinimas (matyt,dar nepakankamai romantinių filmų mačiau.hehe)

-porą sakinių iš filmo (kad mes taip ilgai laukiame meilės kaip stebuklo, meilės kaip potvynio, meilės kaip šviesos, meilės kaip kažko visko apimančio, o gal meilė yra tik paprasčiausias sprendimas, suteikti kam nors šansą. Leisti kažkam mylėti. )Simple.

They say an end can be a start
Feels like I’ve been buried yet I’m still alive
It’s like a bad day that never ends
I feel the chaos around me
A thing I don’t try to deny
I’d better learn to accept that
There are things in my life that I can’t control
They say love ain’t nothing but a sore
I don’t even know what love is
Too many tears have had to fall
Don’t you know I’m so tired of it all
I have known terror dizzy spells
Finding out the secrets words won’t tell
Whatever it is it can’t be named
There’s a part of my world that’ s fading away
You know I don’t want to be clever
To be brilliant or superior
True like ice, true like fire
Now I know that a breeze can blow me away
Now I know there’s much more dignity
In defeat than in the brightest victory
I’m losing my balance on the tight rope
Tell me please, tell me please, tell me please…If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
Hang on to the good days
I can lean on my friends
They help me going through hard times
But I’m feeding the enemy
I’m in league with the foe
Blame me for what’s happening
I can’t try, I can’t try, I can’t try…
No one knows the hard times I went through
If happiness came I miss the call
The stormy days ain’t over
I’ve tried and lost know I think that I pay the cost
Now I’ve watched all my castles fall
They were made of dust, after all

Someday all this mess will make me laugh
I can’t wait, I can’t wait, I can’t wait…
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
It’s like somebody took my place
I ain’t even playing my own game
The rules have changed well I didn’t know
There are things in my life I can’t control
I feel the chaos around me
A thing I don’t try to deny
I’d better learn to accept that
There’s a part of my life that will go away
Dark is the night, cold is the ground
In the circular solitude of my heart
As one who strives a hill to climb
I am sure I’ll come through I don’t know how
They say an end can be a start
Feels like I’ve been buried yet I’m still alive
I’m losing my balance on the tight rope
Tell me please, tell me please, tell me please…
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know

Kalėdos, kalėdos, kalėdos……

Žiurkės metai. Žiurkė mėgsta prabandą, žiurkė mėgsta rožinę spalvą….. visas dienas ūžė televizorius!Bullshit. Žiurkė yra vargšė, laksto, nedavalgiusi ir visada galvoja kaip įkasti. Ir kokie šie metai galėtų būti? Pradžia visada graži, vynas, draugai,sniegas ir fejerverkai. o kokia pabaiga? Labai žiurkiška pabaiga, guli lovelėj, plaukai susivėlę, vėmaliukai šalia lovytės, atmintis sulūžusi, alkoholis- mano brolis jau pasibaigęs. Štai ir pasaka baigta. O visi gražūs norai ir linkėjimai?????? Žiurkė viską sugriaužė. Nekenčiu žiurkių. Su!