8 ryto. Atsikeliam. Nusiprausiam. Tyliai susipakuojam daiktus. Atsisveikinam su Claudio. Lekiam i Milano Zentrale ;) Stotį. Aišku, palikau “Žmones” pas Claudio. Gal tai reiškia, kad grįšiu? Whatever. Vis tiek lėktuve jau buvau perskaičiusi. Susitinkam stotyje su Marian. Man labai patiko stotyse bilietų automatai. Labai patogu. Yra įvairiom kalbom. Nusiperkam bilietą iki Venezia Maestre, kur mūsų viešbutis yra.  25 eurai. Važiuojam su Trenitalia. Yra dar Eurostar, važiuoja greičiau ir biškį brangiau. Iki Venecijos važiavom kokias tris valandas. Pasišnekėjom, pamiegojom, vaizdų labai gražių pro langus pažiūrėjom. Pagaliau atvykom. Išlipam stotyje, biškį paklaidžiojam- čia mūsų pagrindinis bruožas, net einant tiesiu keliu nuklysti. Įsėdam į numero devyni autiku ir važiuojam iki mūsų viešbučio. Villa dori. MMm…. skamba itališkai. Labai ilgai važiuojam. Aišku pravažiuojam stotelę, bet nieko tokio, pasirodo netoli viskas yra. Viešbutis nerealus. TRyyyyyyyys žvaigždutės, dar nesu tokiam buvus ;) hehhehe. Juokas juokais, bet tai tiesa. Naktis- 32 eurai, viena kambaryje, manau pigiau grybų. Kambarys raudonas, toks viliškas stilius, telikas, seifas (kaži ką ten man dėti?), loooova dideliausia, yuhhhhuuuu. Sakau savo kompanijai, gal pabūnam viešbutyje, palauks ta Venecija ;) Heheheh. Rojus. Administratorius labai gražus vyras, mano pase bando perskaityti mano pavardę, perskaitė gerai, tik labai lėtai ir skiemenuotai. Bravo ! Susitariam už du su puse euro, kad mus parsiveš vakare iš Venecijos. Pasiėmiau rankinuką ir laimingi išvarėm. Su autiku nuvarėm į Veneciją. Ten koks pusvalandis kelio. Labai arti. Jau važiuojant per ilgą tiltą gėrimasi vaizdais. Venecijoje nėra jokio kito transporto išskyrus savo kojeles, valtis ir gondolas.  Gondola neplaukėm, jos tik turistams, o mes gi šiaip kažkas, bet ne lievi turistai :) Ką galiu pasakyti apie Venciją. Taip gražu, kad net baisu vaikščioti. Jei išsitraukei fotoapratą, tai visą dieną tik ir pleškinsi, nes visur taip unikalu, kad net galva sukasi. Mažos gatvelės, kanalėliai, smaragdinis vanduo (nežinau, kas čia sugalvojo, kad jis smirda), maži namukai, senovinis stilius, žmonės, nemažai turistų, neįsivaizduoja, kas dedasi ten vasarą ir nenoriu sužinoti. Labai daug bažnyčių. Žymioji San Marko aikštė. Tikray žymi. Tikrai graži. Daug balandžių. O gražesnės bazilikos tikriausiai gyvenime savo trumpam nesu mačiusi. Įeinam į vidų. XIII- XIV a. grindys nelygios, išklaipyta viskas, vidus atrodo lyg auksu padengtas, vakarinė saulė taip gražiai apšvietė vidų, viskas tik sutviskėjo. Pasaka. Bizantiškas stilius. Kitą dieną aplankiau vėl šią baziliką, bet dienos šviesoje tokio didelio įspūdžio kaip su vakarine saule nepaliko. Fotografuoti negalima. Gal ir gerai. Nes kas tikrai gražu, yra nesidalinama. Išalkstam. Italai valgo baisiai vėlai- devintą arba dešimtą vakare. Dar tik šešta. Susirandam mielą restoraną prie krantinės. Tuščia, bet ką padarysi. Valgau picą frutti del mare……..hm………super skanu, net negalvojau, kad taip bus. Visa pica buvo geldelėm uždėta, viską išsikrapsčiau ir toks švelnus skonis. Super. Susitarėm susitikti su Alberto campo de Margherita. Susirandam žemėlapį. Padavėjas paaiškina, kuria valtimi ten nuplaukti. Super. Per penkiolika minučių ten nusigauname. Tamsoje randam didelę aikštę ir nusprendžiam, kad čia būtent ji. Surandu Alberto su jo draugu Filippo. Paklausia, ar mes gėrem Spritz. Nea aišku. Prisėdam lauke išgerti. Abu studentai. Vienas šneka geriau, kitas prasčiau angliškai, bet labai malonu bendrauti. Alberto toks gražus, tiesiog net malonu kaip kokiam paveiksliuke tarp gražių vyrų sėdėti, nieko daugiau nereikia ;) Išgeriam, atmosfera apšyla. Patraukiam į kitą kabaką. Dar vienas Spritz, juokas prasideda ;) Stovim lauke, mums pasakoja apie politiką Italijos, nieko ;) Nusifotkinu su jais, bet deja nuotrauka neišsisaugi…..fcuk…….bet gražiausios akimirkos vis tiek galvoje. Jie papasakoja, kokie šįvakar vyksta vakarėliai, į vieną lyg  ir susigundome nueiti, bet nenuėjom. Gaila, bet kartu nors išsimiegojom biškį. Dešimtą vakaro mus atvažiuoja iš viešbučio pasiimti. Su Marian traukiam felicita…….vienintelė žinoma Italijos daina ir velniškai linksma. Viešbutyje valandą žiūriu serialą itališkai, kol suvokiu, kad nieko nesuprantu. Įsijungiu Mtv, kol užmiegu.

To be continued…

 Susidomėjusiems -http://picasaweb.google.lt/simonadamb/Venecija3Diena