Tik kosminės šiukšlės

Aš esu girtuoklis, palaidūnas,

Be garbės ir są žinės žmogus.

Širdyje įlindęs velnias tūno:

Jo klausau kaip vergas paklusnus.

Ir vergaudamas dažnai svajoju

Apie širdis tyras ir šventas.

Aš nevertas pulti joms po kojų

Ir nuplauti ašarom rankas.

Tos svajonės, blizgančios kaip sniegas

Manyje kaskart skaičiau pražysta

O pro šalį metų metai bėga,

Kaupdami širdy dėmes, menkystą,-

Vaikštau po smukles, kur kekšės zuja,

Ir skaitau gyvenimus šventųjų.

V. Mačernis