Spun

Dabar specialiai rašysiu tik apie tuo filmus, kurių nemačiau anonsuojant kino teatruose ir šiaip bent jau man buvo nežinomi Va, puikiausias pavyzdys- “Spun”. Dozė. 2002 metų. Iškart krito režisierius- JOnas. Hm…dvelkia lietuviškumu, bet nereikia apsigauti. Šis filmas- priklausomų nuo narkotikų žmonių gyvenimo ištrauka, vietomis pagreitinta ir praskipinta. Pagrindinis aktorius, mano nuomone labai gražus, Sofijos Coppola pusbrolis Jason Schwartzman. Oh yeah, real schwartzman hehhe juokauju. dar vaidina kažkada buvęs seksualus Mickey Rourke, vis labiau man patinkanti Brittany Murphy ir kiti. Ar įdomūs? Taip. Sugaišit laiką? taip, bet verta. Taip tap filme kitos vietos animuotos, ten kur fantazija nuneša, o užvartojus ji tikrai nuneša Rodoma viskas, stengiamasi atspindėti kuo tiksliau realybę. Verta, verta, verta, verta, kiek galiu kartoti. Pašnekėsim, kai pažiūrėsi

 

Love and other disasters

Hm…vakar žėjau neblogą filmą. Kokį? Žinoma romantinį Veiksmas vyksta Anglijoje, gyvena madinga panelė su geriausiu gėju draugu, dirba mados srityje ir žodžiu dievina gėjus vyrus, nes jų negali turėti Na, žodžiu visur panašiai. Man patiko-

-angliškas akcentas (aš visur keturiom už jį, yeah,yeah, nepasiduokim amerikuonizmui ;))

-filmo pavadinimas (matyt,dar nepakankamai romantinių filmų mačiau.hehe)

-porą sakinių iš filmo (kad mes taip ilgai laukiame meilės kaip stebuklo, meilės kaip potvynio, meilės kaip šviesos, meilės kaip kažko visko apimančio, o gal meilė yra tik paprasčiausias sprendimas, suteikti kam nors šansą. Leisti kažkam mylėti. )Simple.

 

Grbavitsa

 Naujas atradimas. Pirmas mano matytas rumuniškas filmas. Moteriškas. Jautrus. Paprastas. Tikroviškas. O tikroviškumas- juk viso kino tikslas. Suklaidinti, įtraukti ir užsimiršti.Pagrindinė herojė Esma- vieniša motina, auginanti paauglę dukrą ir durianti galą su galu, kad tik dukra nieko nestokotų. Esma yra bosnė, kažkada atvykusi į Rumuniją ieškoti tėvo palaikų. Sara- tipiška paauglė, maištaujanti ir chaotiška. Abi jos sukasi savo pasauliuose su savo problemom: Esma ieško kaip gauti pinigų dukros mokyklos kelionei, o Sara meluoja mokykloje apie savo tėvą. Pilkas gyvenimas. Jokių džiugesio. Tik užslopintos karo nuoskaudos. Moterų psichologiniai susirinkimai, kuriuos Esma lanko dėl pinigų tampa atrama. Tokių kaip Esma- šimtai, jei tai paguodžia. „Parodyk papus ir gausi daugiau arbatpinigių“- pataria naujokei Esmai klube kita darbuotoja. Girti klientai, ieškantys tik malonumų- prisiminimai užklumpa kartais netikėtose ir nelauktose vietose. Tokioje vietoje Esma sutinka ir savo žmogų. Meilės galimybė. Tyra simpatija. Svajonės tam ir yra, kad neišsipildytų. Tuo tarpu Sara žaidžia ginklais ir  nusitaiko į motiną. Ir kai jau atrodo, viskas blogai ir belieka tik verkti ir tik dar labiau nekęsti savęs ar aplinkinių, pabaiga pasitinka mus paprastumu ir nelauktumu. Autobusas išvažiuoja, plaukai atauga, draugai išgelbėja, o pinigai juk grąžinami. Geriausia frazė moters kitai moteriai: „Cry more, you‘ll piss less“.

 

Smėlio namai

Vėjas. Balta, balta. Milžiniškos kopos. Atrodo lyg vaizdai iš kitos planetos. Labai švaru ir estetiška. Tolumoje išnyra juodos figūros- žmonių ir asilų vilkstinė. Netinkama vieta jiems čia. Apima smalsumas. Vilkstinėje dvi moterys eina dusdamos, prakaitas žliaugia veidu. Saulė nudegina veidą pūslėmis.  Vėjas nenustoja pustyti- pūga kaip žiemą, tik iš smėlio. Atrodo, kad smėlis yra amžinas ir birus. Toks baltas ir nekaltas, bet žudantis ir lėtai užpustantis viską, net žmones ir nuoskaudas. Paradoksas, bet dykumoje atvykėliai randa vandens lagūną, o vėliau pasirodo, kad dykuma nėra visiška dykynė ir gyvybė seniau jau egzistuoja. Kaip visada vyrai pradžioje pabėga ar netikėtai numiršta. Ką tu darytum dykumoje likęs vienas? Tai filmas apie gyvenimą- vienos šeimos trijų kartų moterų likimą. Dykuma ar miestas:  problemos, santykiai su kitais žmonėmis, melas, šeima, laisvės troškimas yra tokie patys. Lygiai tokie patys. Režisierio pasirinkta veiksmo vieta suteikia estetiškumo, išryškina labiau žmogų, suteikia daugiau individualumo. Drąsus požiūris į šiuolaikinį nesveiką pasaulį- juk ar nesijaučiame vieniši kyborgai minioje skubant gatvėmis, sėdėdami prie kompiuterių naktimis ir visaip kitaip izoliuoti visokių priemonių vieni nuo kitokių. Lygiai tokia pati dykuma ir čia šalia mūsų. Režisierius žaidžia su herojais ir suteikia žmonėms naują šansą lyg ir atgimti, pradėti geresnį gyvenimą iš naujo neutralioje vietoje, bet ne visi trokšta šito ir nepamirškim, kad žmogus nuodėmingas ir jam būdinga klysti.Visada nori to, ko neturi- atrodo, visur geriau, kur manęs nėra. Grįžti visad gera, o portugalų kalba- super seksuali