Išradau vakar dar vieną ligą. Baisią, baisią. Labai daug nervų man kainuojančią…. TELEFOBIJA. Tarammmmm.Ir labai šlykščioje situacijoje esu. Kaip ši liga pasireiškia? Labai paprastai- atmetimo principu. Bijau atsiliepti telefonu. Tiesiog bijau. O jei skambina nepažįstamas numeris, tai iš vis pakišu telefoną po pagalve ir neimu jo iki vakaro. Kas tai? O jei atsiliepiu visada pradžioje būnu išsigandusi. O jei reikia nepažįstamam skambinti, tai irgi tokia pati atvirkštinė situacija…ką daryt? Galvoju, reikia atsisakyti naudotis telefonu. Sakei, neįmanona? O kodėl? Ar aš negaliu būti šiuolaikinis žmogus be vieno atributo- telefono 
Kas norės ir taip ras. Gal. Hm….ir kokių tik ligų nebūna pasaulyje….
Šiaip
Archived Posts from this Category
Siunčiu visiem savo ekrano vaizdą, jei jumis užkniso tokia nežiemiška žeima (pažemaičiuokim) ir pilkuma visur vietoj privalumos baltumos.
- Aš esu prieš pasaulinį atšilimą, kuris baigia ištrinti mano vaikystės žiemos prisiminimą, kai sniegą reikėdavo nusikasti kaime, o Pupis klimbdavo sniege, nes yra pekinas
- Aš už žiemą, kai tėtis nustūmė mane nuo Zakso kalno, kad išmokčiau slidinėti;
- už žiemą, kai spirga žandai ir neturi kuo įkvėpti;
- už žiemą, kai labai balta, kad net akis skauda; už žiemą, kai tave išprausia, kad ir pyktum;
- už tikras Kalėdas;
- už tikrą arbatos arba degtinės skonį, kai įeini į šiltą kambarį,
- už tikrą šiaurietišką išskirtinumą ir dar daugiau…
