Žiūrėk ne akimis

Geriausias eilėraštis, kuris mane užvaldė. Nors atrodo baisus apie mirtį, bet tai netiesa. Tai yra pats optimiškiausias eilėraštis apie gyvenimą. O jei nematai, tai žinok, reikia žiūrėti ne akimis.

Do not stand at my grave and weep,

I am not there, I do not sleep.

                                                   I am a thousand winds that blow.

                                                   I am the diamond glint on the snow.

                                                   I am the sunlight on ripened grain.

                                                   I am the gentle autumn rain.

 When you wake in a morning hush,

I am the swift, uplifting rush.

Of quiet birds in circling flight.

I am the soft starlight at night.

                                                     Do not stand at my grave and weep.

                                                     I am not there, I do not sleep.

                                                     Do not stand at my grave and cry.

                                                     I am not there, I did not die!

                                                           Mary Frye (1932)

 

Love and other disasters

Hm…vakar žėjau neblogą filmą. Kokį? Žinoma romantinį Veiksmas vyksta Anglijoje, gyvena madinga panelė su geriausiu gėju draugu, dirba mados srityje ir žodžiu dievina gėjus vyrus, nes jų negali turėti Na, žodžiu visur panašiai. Man patiko-

-angliškas akcentas (aš visur keturiom už jį, yeah,yeah, nepasiduokim amerikuonizmui ;))

-filmo pavadinimas (matyt,dar nepakankamai romantinių filmų mačiau.hehe)

-porą sakinių iš filmo (kad mes taip ilgai laukiame meilės kaip stebuklo, meilės kaip potvynio, meilės kaip šviesos, meilės kaip kažko visko apimančio, o gal meilė yra tik paprasčiausias sprendimas, suteikti kam nors šansą. Leisti kažkam mylėti. )Simple.

 

If i ever feel better

They say an end can be a start
Feels like I’ve been buried yet I’m still alive
It’s like a bad day that never ends
I feel the chaos around me
A thing I don’t try to deny
I’d better learn to accept that
There are things in my life that I can’t control
They say love ain’t nothing but a sore
I don’t even know what love is
Too many tears have had to fall
Don’t you know I’m so tired of it all
I have known terror dizzy spells
Finding out the secrets words won’t tell
Whatever it is it can’t be named
There’s a part of my world that’ s fading away
You know I don’t want to be clever
To be brilliant or superior
True like ice, true like fire
Now I know that a breeze can blow me away
Now I know there’s much more dignity
In defeat than in the brightest victory
I’m losing my balance on the tight rope
Tell me please, tell me please, tell me please…If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
Hang on to the good days
I can lean on my friends
They help me going through hard times
But I’m feeding the enemy
I’m in league with the foe
Blame me for what’s happening
I can’t try, I can’t try, I can’t try…
No one knows the hard times I went through
If happiness came I miss the call
The stormy days ain’t over
I’ve tried and lost know I think that I pay the cost
Now I’ve watched all my castles fall
They were made of dust, after all

Someday all this mess will make me laugh
I can’t wait, I can’t wait, I can’t wait…
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
It’s like somebody took my place
I ain’t even playing my own game
The rules have changed well I didn’t know
There are things in my life I can’t control
I feel the chaos around me
A thing I don’t try to deny
I’d better learn to accept that
There’s a part of my life that will go away
Dark is the night, cold is the ground
In the circular solitude of my heart
As one who strives a hill to climb
I am sure I’ll come through I don’t know how
They say an end can be a start
Feels like I’ve been buried yet I’m still alive
I’m losing my balance on the tight rope
Tell me please, tell me please, tell me please…
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know
If I ever feel better
Remind me to spend some good time with you
You can give me your number
When it’s all over I’ll let you know

 

Kalėdinis nuvėsęs punšas arba kaip aš sujaukiau Giedrutės lovytę…

Kalėdos, kalėdos, kalėdos……

Žiurkės metai. Žiurkė mėgsta prabandą, žiurkė mėgsta rožinę spalvą….. visas dienas ūžė televizorius!Bullshit. Žiurkė yra vargšė, laksto, nedavalgiusi ir visada galvoja kaip įkasti. Ir kokie šie metai galėtų būti? Pradžia visada graži, vynas, draugai,sniegas ir fejerverkai. o kokia pabaiga? Labai žiurkiška pabaiga, guli lovelėj, plaukai susivėlę, vėmaliukai šalia lovytės, atmintis sulūžusi, alkoholis- mano brolis jau pasibaigęs. Štai ir pasaka baigta. O visi gražūs norai ir linkėjimai?????? Žiurkė viską sugriaužė. Nekenčiu žiurkių. Su!

 

Žėmaitėškė anekduota

Somėslėjė dornē pabiegtė ėš lėguonėnės. Bet kāp pabiegsi: longā oždarītė, duris užrakintas, sėinas stuoriausės.

­ Dingstam pruo rakta skīlelė, ­ saka vėins.

Prieštaraujėntiu nabova, vuo tumet… Vėins pu kėta ė pašuokdamė i vėršo, ė ėš tuola ėsėbiegiedamė daužies anėi i duru spīna, vuo ka kraujēs apsėpīlė, vėins ėš anū prisieda, isėveiziejė i duris ė ėštarė:

­ No, ė dornē, a namatuot, ka rakts i skīlė īkėšts…

***

Ėšejė Juonis i mėška grību rinktė. Renk, renk tik ka ėšpols ėš mėška muotrėška so šakiems.

­ Tamsta nuori muni ėšprievartautė? ­ sošoka ana.

­ Ne kū tamstelė če niekus tauški.

­ Sakā – nanuori. Vuo prisėeis…

***

Žemaitis pasomdė sovalkietė tarnaitė tvarkītė nomū. Puo koriuo laika ons klaus, a tarnaitė akvariumė žoveliems pakeitė vondėni.

­ Vuo kam kėistė? Juk dā anuos tuo vondėns neėšgierė, – atsakė ta.

 

Help! Nemiga…

Nemiga. Kiekvieną naktį. Pilnatis ar delčia. Man tas pats. Kažkoks užprogramuotas genas. NEMIEGOTI! Sapiegos st. visada matau- Miego sutrikimų klinika. Ar tai ten ta tvirtovė, iš kurios kasnakt išvarvėjusi nemiga ateina į mano namus? O gal tai tik keistos formos vampyrizmas, kai naktį atgyji ir negali miegoti.
Miegok, durne Simona!
Miegas, miegas, miegas…hm….saldu, miela ir švelnu. Napoleonas ir H. Balzakas miegodavo keturias valandas arba dar mažiau. Pagalvok, kiek laiko turėtume… Ir ką darytume? Taškytumėmės laiko baloje ir purslais dalintume laiką ir dovanotume Kalėdoms draugams ir šiaip jis taptų bevertis????
Žinau tik viena- prie nemigos galima priprasti. Pačios patirtis- keturis mėnesius daug dirbau ir mažai miegojau. Rezultatas- nuveikiau daug daugiau nei dabar miegodama dvylikos valandų gražuolės miegą. ;(
O jei išvis nemiegate- nebeskiriate tikrovės nuo fantazijų. Kažkur buvo vykdomas eksperimentas.
Nežinau, ar jūs turite, bet aš turiu tokį savęs mechaninį išjungimo mygtuką- “Achilo kulną”. Imi ir paspaudi. Ir išjungi save. Labai retai naudoju, bet šisyk teks. Tai kenkia organizmui. Labanakt.

P.s. O kur jūsų mygtukas?
P.s.p.s O žuvys miega?

 

Grbavitsa

 Naujas atradimas. Pirmas mano matytas rumuniškas filmas. Moteriškas. Jautrus. Paprastas. Tikroviškas. O tikroviškumas- juk viso kino tikslas. Suklaidinti, įtraukti ir užsimiršti.Pagrindinė herojė Esma- vieniša motina, auginanti paauglę dukrą ir durianti galą su galu, kad tik dukra nieko nestokotų. Esma yra bosnė, kažkada atvykusi į Rumuniją ieškoti tėvo palaikų. Sara- tipiška paauglė, maištaujanti ir chaotiška. Abi jos sukasi savo pasauliuose su savo problemom: Esma ieško kaip gauti pinigų dukros mokyklos kelionei, o Sara meluoja mokykloje apie savo tėvą. Pilkas gyvenimas. Jokių džiugesio. Tik užslopintos karo nuoskaudos. Moterų psichologiniai susirinkimai, kuriuos Esma lanko dėl pinigų tampa atrama. Tokių kaip Esma- šimtai, jei tai paguodžia. „Parodyk papus ir gausi daugiau arbatpinigių“- pataria naujokei Esmai klube kita darbuotoja. Girti klientai, ieškantys tik malonumų- prisiminimai užklumpa kartais netikėtose ir nelauktose vietose. Tokioje vietoje Esma sutinka ir savo žmogų. Meilės galimybė. Tyra simpatija. Svajonės tam ir yra, kad neišsipildytų. Tuo tarpu Sara žaidžia ginklais ir  nusitaiko į motiną. Ir kai jau atrodo, viskas blogai ir belieka tik verkti ir tik dar labiau nekęsti savęs ar aplinkinių, pabaiga pasitinka mus paprastumu ir nelauktumu. Autobusas išvažiuoja, plaukai atauga, draugai išgelbėja, o pinigai juk grąžinami. Geriausia frazė moters kitai moteriai: „Cry more, you‘ll piss less“.

 

Smėlio namai

Vėjas. Balta, balta. Milžiniškos kopos. Atrodo lyg vaizdai iš kitos planetos. Labai švaru ir estetiška. Tolumoje išnyra juodos figūros- žmonių ir asilų vilkstinė. Netinkama vieta jiems čia. Apima smalsumas. Vilkstinėje dvi moterys eina dusdamos, prakaitas žliaugia veidu. Saulė nudegina veidą pūslėmis.  Vėjas nenustoja pustyti- pūga kaip žiemą, tik iš smėlio. Atrodo, kad smėlis yra amžinas ir birus. Toks baltas ir nekaltas, bet žudantis ir lėtai užpustantis viską, net žmones ir nuoskaudas. Paradoksas, bet dykumoje atvykėliai randa vandens lagūną, o vėliau pasirodo, kad dykuma nėra visiška dykynė ir gyvybė seniau jau egzistuoja. Kaip visada vyrai pradžioje pabėga ar netikėtai numiršta. Ką tu darytum dykumoje likęs vienas? Tai filmas apie gyvenimą- vienos šeimos trijų kartų moterų likimą. Dykuma ar miestas:  problemos, santykiai su kitais žmonėmis, melas, šeima, laisvės troškimas yra tokie patys. Lygiai tokie patys. Režisierio pasirinkta veiksmo vieta suteikia estetiškumo, išryškina labiau žmogų, suteikia daugiau individualumo. Drąsus požiūris į šiuolaikinį nesveiką pasaulį- juk ar nesijaučiame vieniši kyborgai minioje skubant gatvėmis, sėdėdami prie kompiuterių naktimis ir visaip kitaip izoliuoti visokių priemonių vieni nuo kitokių. Lygiai tokia pati dykuma ir čia šalia mūsų. Režisierius žaidžia su herojais ir suteikia žmonėms naują šansą lyg ir atgimti, pradėti geresnį gyvenimą iš naujo neutralioje vietoje, bet ne visi trokšta šito ir nepamirškim, kad žmogus nuodėmingas ir jam būdinga klysti.Visada nori to, ko neturi- atrodo, visur geriau, kur manęs nėra. Grįžti visad gera, o portugalų kalba- super seksuali

 

Pasaka

Knyga,

Sraigė,

Vyras

Ir

Alus.

Nu dar

Skrybėlė,

Medis

Ir

Sala.

Štai ir pasaka baigta.

 

Dantys juda vis greičiau

Aš savęs visai nebevaldau.

Kojos, rankos ir liemuo

Akys, kaulai ir raumuo

Viskas juda atskirai

Aš, žmogus, tik dalinai!